Ugdymo planas

KAZLŲ RŪDOS „ELMOS“ MOKYKLOS-DARŽELIO

2015–2016 IR 2016–2017 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio (toliau tekste – Mokyklos) ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – veiksmingai planuojant ir organizuojant numatytų programų įgyvendinimą sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti kompetencijų – žinių, gebėjimų ir nuostatų bei siekti asmeninės pažangos.

3. Mokyklos ugdymo planas parengtas vadovaujantis 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ nuostatomis, Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei Mokyklos strateginiu planu. Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

4. Ugdymo planą rengia 2015-05-08 direktoriaus įsakymu Nr. 1.3-57 V „Dėl Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio 2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų ugdymo plano rengimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė.

5. Ugdymo plano projektas derinamas su Mokyklos taryba ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi.

 

II. UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

 

6. Mokslo metai:

6.1. 2015–2016 mokslo metai prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. gegužės 31 d.

6.2. 2016–2017 mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. gegužės 30 d.

7. Ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 32 savaitės.

8. Mokiniai mokosi 5 dienas per savaitę.

9. Mokslo metai skirstomi pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

9.1. 2015–2016 mokslo metais

I pusmetis     rugsėjo 1 d.– sausio 22 d.

II pusmetis   sausio 25 d.– gegužės 31 d.;

9.2. 2016–2017 mokslo metais

I pusmetis     rugsėjo 1 d.– sausio 20 d.

II pusmetis   sausio 23 d.– gegužės 30 d..

 

 

 

10. Mokiniams skiriamos atostogos:

 

Atostogos

2015–2016 mokslo metai

2016–2017 mokslo metai

Rudens

2015-10-26–2015-10-30

2016-10-31–2016-11-04

Žiemos (Kalėdų)

2015-12-28–2016-01-08

2016-12-27–2017-01-06

Pavasario (Velykų)

2016-03-21–2016-03-25

2017-04-10–2017-04-14

Vasaros

2016-06-01–2016-08-31

2017-05-31–2017-08-31

 

Papildomos atostogos:

 

2015–2016 mokslo metai

2016–2017 mokslo metai

2016-02-11–2016-02-19 (6 d.)

2017-02-17–2017-02-24 (6 d.)

2016-03-29–2016-04-01 (4 d.)

2017-04-18–2017-04-21 (4 d.)

 

11. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos vadovas priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą, Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją.

 

III. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

12. Mokyklos ugdymo turinio formavimas grindžiamas Mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių, jų tėvų – bendradarbiavimu, laisva valia ir demokratinėmis bei humanistinėmis nuostatomis.

13. Mokytojai dirba taikydami Valdorfo pedagogikos principus.

14. Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras (toliau tekste – UDC) dirba pagal tradicinius metodus, vadovaudamasis Bendrosiomis programomis.

15. Ypatingas dėmesys skiriamas asmeninės ir iniciatyvumo kompetencijų, skaitymo gebėjimų ugdymui, užsienio kalbų ir gamtamokslinių bei socialinių dalykų integracijai,  stiprinant šių dalykų mokinių pasiekimus.

16. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai:

16.1. 2015–2016 mokslo metais numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė (kūrybinė veikla) 2015-09-01
2. Miesto diena (meninė, pažintinė, socialinė veikla) 2015 m. rugsėjo mėn.
3. Mykolinės (etninė, pažintinė, sportinė, socialinė veikla) 2015-09-29
4. Žmogaus saugos diena (prevencinė veikla) 2015-10-15
5. Kalėdų belaukiant (etninė, meninė, socialinė veikla) 2015-12-22
6. Kaziuko mugė (kultūrinė, etninė, praktinė, socialinė veikla) 2015-03-03
7. Mokslo metų pabaigos šventė (kūrybinė veikla) 2016-05-31
8.-10. Klasės vadovo organizuojama veikla

 

3 d. rugsėjo – gegužės mėn.

 

 

 

16.2. 2015–2016 mokslo metais UDC mokiniams numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė (kūrybinė veikla) 2015-09-01
2. Sporto šventė (sportinė, praktinė veikla) 2015-09-25
3. Žmogaus saugos diena (prevencinė veikla) 2015-10-14
4. Kalėdų belaukiant (etninė, meninė, socialinė veikla) 2015-12-23
5. Kaziuko mugė (kultūrinė, etninė, praktinė, socialinė veikla) 2016-03-04
6. Draugystės diena (prevencinė veikla) 2016 m. kovo mėn.
7. Motinos dienos šventė (meninė, kūrybinė, socialinė veikla) 2016-04-29
8. Ekskursijos diena (pažintinė veikla) 2016 m. gegužės mėn.
9. Mokslo metų pabaigos šventė (kūrybinė veikla) 2016-05-27
10. Klasės vadovo organizuojama veikla 1 d. rugsėjo – gegužės mėn.

 

16.3. 2016–2017 mokslo metais numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė (kūrybinė veikla) 2016-09-01
2. Miesto diena (meninė, pažintinė, socialinė veikla) 2016 m. rugsėjo mėn.
3. Mykolinės (etninė, pažintinė, sportinė, socialinė veikla) 2016-09-29
4. Žmogaus saugos diena (prevencinė veikla) 2016-10-12
5. Kalėdų belaukiant (etninė, meninė, socialinė veikla) 2016-12-22
6. Kaziuko mugė (kultūrinė, etninė, praktinė, socialinė veikla) 2017-03-03
7. Mokslo metų pabaigos šventė (kūrybinė veikla) 2017-05-30
8.-10. Klasės vadovo organizuojama veikla

 

3 d. rugsėjo – gegužės mėn.

 

16.4. 2016–2017 mokslo metais UDC mokiniams numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė (kūrybinė veikla) 2016-09-01
2. Sporto šventė (sportinė, praktinė veikla) 2016-09-23
3. Žmogaus saugos diena (prevencinė veikla) 2016-10-14
4. Kalėdų belaukiant (etninė, meninė, socialinė veikla) 2016-12-23
5. Kaziuko mugė (kultūrinė, etninė, praktinė, socialinė veikla) 2017-03-03
6. Draugystės diena (prevencinė veikla) 2017 m. kovo mėn.
7. Motinos dienos šventė (meninė, kūrybinė, socialinė veikla) 2017-05-05
8. Ekskursijos diena (pažintinė veikla) 2017 m. gegužės mėn.
9. Mokslo metų pabaigos šventė (kūrybinė veikla) 2017-05-29
10. Klasės vadovo organizuojama veikla 1 d. rugsėjo – gegužės mėn.

 

17. Pažintinė veikla organizuojama pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus renginių planus.

18. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti:

18.1. antrai užsienio kalbai (vokiečių) 3–4 klasėje (1 val.);

18.2. antrai užsienio kalbai (vokiečių) 2 klasėje (0,5 val.);

18.3 kūno kultūrai 2 klasėje (0,5 val.).

19. Klasės į grupes nedalijamos.

20. Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių gali būti sudaromos:

20.1. doriniam ugdymui (tikybai, etikai);

20.2. antrai užsienio kalbai mokyti;

20.3. minimalus mokinių skaičius grupėje – 5 mokiniai.

21. Ugdymo turinio planavimo principai:

21.1. Neformaliojo švietimo programos, ilgalaikiai planai, pritaikytos ir individualizuotos programos specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams rengiamos pagal direktoriaus 2015-06-18 įsakymu Nr. 1.3.-84V patvirtintas formas;

21.2. Mokytojų kolegijoje (Mokytojų kolegijos 2015-06-16 posėdžio nutarimas, protokolas Nr.12) priimti susitarimai ir sprendimai dėl ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių bei ugdymo turinio dokumentacijos tvirtinimo ir derinimo:

21.2.1. mokomųjų dalykų, neformaliojo švietimo programas, jei nėra ŠMM patvirtintų, rengia mokytojas. Jas aprobuoja Mokyklos metodinės grupės ar Savivaldybės mokytojų metodikos būreliai, tvirtina Mokyklos direktorius iki rugsėjo 1 d.;

21.2.2. ugdymo turiniui planuoti rašomi ilgalaikiai ugdymo planai metams;

21.2.3. mokytojas, rengdamasis pamokų ciklui, atskirai pamokai, numato pamokos temą, pamokos uždavinius, ugdomus gebėjimus, mokymosi veiklas, individualizavimo, diferencijavimo galimybes, integraciją, pasiekimų vertinimą. Raštu turi pasižymėjęs bent mokymo(si) uždavinį(-ius) konkrečiai pamokai;

21.2.4. savo noru, vadovaudamiesi ilgalaikiu planu, mokytojai rengia etapo (ciklo) trumpalaikius planus;

21.2.5. savo noru mokytojai rengiapamokų planus. Privaloma tik tiems mokytojams, kurie moko dalyko ne ilgiau kaip 3 metus;

21.2.6. pritaikytas Bendrąsias ugdymo programas ir individualizuotas pradinio ugdymo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams parengia dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo-logopedo, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, teisėtus tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Jos rengiamos pusmečiui;

21.7. Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina: Mokyklos ugdymo planą – iki rugsėjo 1 d.; neformaliojo švietimo programas  – iki rugsėjo 1 d.; ilgalaikius planus – iki rugsėjo 1 d.; pritaikytas Bendrąsias programas ir individualizuotas programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei individualaus ugdymo planus– iki rugsėjo 14 d.

 

IV. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

22. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

23.  Mokyklos pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir valandų skaičius per metus:

Dalykai

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Dorinis ugdymas

1

32

1

32

1

32

1

32

4

128

Lietuvių kalba (gimtoji)

7

224

8

256

7

224

7

224

29

928

I užsienio kalba:

Anglų kalba

2

64

2

64

 

2

 

64

6

192

Matematika

5

160

4

128

5

160

4

128

18

576

Pasaulio pažinimas

2

64

2

64

2

64

2

64

8

256

Dailė ir technologijos

2

64

2

64

2

64

2

64

8

256

Muzika

2

64

2

64

2

64

2

64

8

256

Kūno kultūra

2

64

1

32

2

64

2

64

7

224

Šokis

1

32

1

32

1

32

1

32

4

128

Min. privalomų pamokų skaičius

22

704

23

736

24

768

23

736

92

2944

Valandos, skiriamos mok. ugdymo(si) poreik. tenkinti

II užsienio  k. (vok.)

Kūno kultūra

     

 

0,5

0,5

 

16

16

 

1

 

32

 

1

 

32

 

2,5

0,5

 

80

16

Neformaliojo švietimo valandos

8 val.

8

256

 

24. UDC pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir valandų skaičius per metus:

Dalykai

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Savaitinių pamokų skaičius

Iš viso valandų

Dorinis ugdymas

1

32

1

32

1

32

1

32

4

128

Lietuvių kalba (gimtoji)

8

256

7

224

7

224

7

224

29

928

Užsienio kalba (anglų)

2

64

2

 

64

2

64

6

192

Matematika

4

128

5

160

5

160

4

128

18

576

Pasaulio pažinimas

2

64

2

64

2

64

2

64

8

256

Dailė ir technologijos

2

64

2

64

2

64

2

64

8

256

Muzika

2

64

2

64

2

64

2

64

8

256

Kūno kultūra

3

96

2

64

3

96

3

96

11

352

Min. privalomų pamokų skaičius

22

704

23

736

24

768

23

736

92

2944

Neformaliojo švietimo valandos

4 val.

4

128

 

25. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

25.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.;

25.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, kūrybinių dirbtuvių, integruotos veiklos ar kt. formomis:

25.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus, kai vieno periodo trukmė ne ilgesnė kaip 90 min;

25.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną.

26. Dorinio ugdymo organizavimas:

26.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: tikybą arba etiką;

26.2. Mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių.

27. Užsienio kalbų mokymo organizavimas:

27.1. pirmos užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

27.2. panaudojant valandas mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti sudaroma galimybė antros užsienio kalbos mokytis nuo antros klasės;

27.3. UDC pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais.

28. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

28.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Organizuojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl 1/4 dalykui skiriamo laiko  skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje;

28.2.  socialiniams  gebėjimams  ugdytis  1/4  pasaulio  pažinimo dalyko  laiko  skiriama  ugdymo  procesą  organizuojant  socialinės,  kultūrinės  aplinkos  pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

29. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

29.1. Mokykloje (išskyrus UDC) viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;

29.2. kūno kultūros ir šokio mokymui jungiamos trečia ir ketvirta klasės, jungtinei grupei skiriant 2 kūno kultūros ir 1 šokio pamoką;

29.3. specialiosios medicininės grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros pratybose su pagrindine grupe, bet krūvis jiems skiriamas pagal gydytojo rekomendacijas;

29.4. laikinai nuo kūno kultūros pamokų atleisti mokiniai dalyvauja pamokoje ją stebėdami arba atlikdami kitokią veiklą. Už mokinių saugumą yra atsakingi klasių mokytojai.

30. Ugdymo turinio integravimas:

30.1. kiekviena mokslo diena pradedama pagrindine pamoka (dalykui skiriama ne viena, o dvi viena po kitos pamokos), kurioje integruojami ir kiti mokomieji dalykai bei ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos.

30.2. lietuvių kalba, matematika, pasaulio pažinimas dėstoma penkias dienas per savaitę 1–4 savaičių periodais.

30.3. žmogaus saugos mokymas vykdomas pagal Žmogaus saugos bendrąją programą (toliau – Programa), patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1159: pradinių klasių mokytojai savo nuožiūra integruoja Programą į dalykų turinį bei skiriamos šio UP 16.1, 16.2, 16.3, 16.4 punktuose numatytos dienos;

30.4. Prevencinių, profesinio orientavimo ir kitų edukacinių programų integravimas į ugdymo turinį:

30.4.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į pasaulio pažinimo pamokas, organizuojamus renginius: skiriama ne mažiau 5 val. per mokslo metus;

30.4.2. Antikorupcinio ugdymo programa – į renginius: skiriama ne mažiau 2 val. per mokslo metus;

30.4.3. Etninės kultūros bendroji programa – į lietuvių kalbos, muzikos, matematikos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, šokių, dorinio ugdymo, dailės ir technologijų pamokas, renginius: skiriama ne mažiau 10 val. per mokslo metus;

30.4.4. Sveikatos ugdymo programa – į pasaulio pažinimo, kūno kultūros, dailės, technologijų pamokas, renginius: skiriama ne mažiau 5 val. per mokslo metus;

30.4.5. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa – į pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo pamokas, renginius: skiriama ne mažiau 2 val. per mokslo metus;

30.4.6. Ugdymo karjerai programa – į visų mokomųjų dalykų pamokas, renginius;

30.4.7. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa – į visų mokomųjų dalykų pamokas, renginius.

30.5. Integruotos programos fiksuojamos ilgalaikiuose planuose, skiltyje ,,Pastabos“, nurodoma planuojamos integruotos programos tema.

 

V.  Mokymosi aplinka

31. Mokyklos direktorius ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą Mokykloje.

32. Pamokos gali vykti ne tik mokykloje, bet ir gamtoje, bibliotekoje, kultūros ar sporto centre, muziejuose, išvykose ir pan. Organizuojami projektiniai darbai. Gali būti dvi (ar daugiau) to paties dalyko ar integruotos kelių dalykų pamokos.

33. Siekiant netrikdyti ugdymo proceso kitų klasių mokiniams, mokytojai, planuojantys kito pobūdžio ugdomąją veiklą, privalo informuoti direktoriaus pavaduotoją ugdymui prieš dvi dienas iki numatomo užsiėmimo. Tokiu atveju planuojami laikini pakeitimai pamokų tvarkaraštyje.

34. Mokytojai pamokose naudoja aktyviuosius mokymo(si) metodus, sudaro sąlygas aktyviai mokinių praktinei veiklai.

35. Vadovėliai ir kitos mokymo(si) priemonės įsigyjamos pagal metodinėse grupėse aptartus ir prioriteto eile sudarytus sąrašus.

 

VI. Mokymosi pagalbos teikimas

 

36. Mokymosi pagalba mokiniui teikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ar kt. atvejais.

37. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt..

38. Du kartus per mokslo metus, mokinių atostogų metu (rudens ir pavasario), mokytojai aptaria kiekvieno mokinio individualią pažangą, numato konkrečius pagalbos būdus.

39. Mokykloje už mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

 

VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

40. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256.

41. Planuodami ugdymo procesą mokytojai planuoja ir vertinimą. Jį sieja su mokymosi tikslais, atsižvelgdami į klasės mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir rezultatus. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

42. Vertinimo būdus mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir mokinių tėvais rugsėjo mėnesį.

43. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

43.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

43.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

43.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

43.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi;

43.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, dienoraščius, vertybių ir gebėjimų ugdymo knygeles);

43.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

43.3.1. elektroniniame dienyne:

43.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

43.3.1.2. 1 klasės mokinių (išskyrus UDC) pasiekimai lygiais nevertinami, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;

43.3.1.3. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;

43.3.1.4. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama el. dienyne, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“;

43.3.2. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše, kuris rašomas kiekvienų mokslo metų pabaigoje (išskyrus UDC);

43.3.3. vertybių ir gebėjimų ugdymo knygelėse;

43.3.4. UDC 4 klasę baigiančių mokinių visų dalykų pasiekimai fiksuojami parengtame Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

 

VIII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

44. Mokyklos direktorius organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

45.  Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

45.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

45.2. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis (diagnostinis) darbas. Apie kontrolinį (diagnostinį) darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų nerašomi;

45.3. 1 klasėje diagnostiniai darbai rašomi mokslo metų pabaigoje, 2–4 klasėse – du kartus per mokslo metus: rudenį ir pavasarį, patikrinamieji, kontroliniai darbai – baigus skyrių, temą;

45.4. atostogų ir švenčių laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami;

45.5. namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. 2 klasėje namų užduotims atlikti skiriama ne daugiau kaip 0,5 valandos per savaitę, 3, 4 klasių – ne daugiau kaip 5 valandos per savaitę. Pirmų klasių mokiniams namų darbai neskiriami;

45.6. jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar paskelbus ekstremalią situaciją, mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai koreguojami.

 

IX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

 

46. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

47. Neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti prieš pamokas, bet ne anksčiau 8 val.

48. Neformaliajam švietimui Mokykloje skiriama 12 val.:

48.1. mokiniams siūlomos šios neformaliojo švietimo programos:

„Choras“, „Augu skaitydamas“, „Stebėk, tyrinėk, žaisk“, „Jaunieji dailininkai“, „Mes dainuojame ir žaidžiame vokiškai“, „Vokiečių kalba su kiškiu Hansu“, „Žaidžiame, mokomės ir augame kartu“;

48.2. UDC siūlomos šios programos:

„Gama“, „Šokiai ir žaidimai“, „Darbščiųjų rankų būrelis“;

48.3. mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje yra ne mažesnis kaip 7 mokiniai.

49. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.

50. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz., skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

51. Mokinys kartu su tėvais (globėjais) bei klasės vadovu iki rugsėjo 8 dienos nusprendžia, kiek ir kokiai Mokyklos siūlomai neformaliojo švietimo veiklai jis gali skirti laiko ir pateikia prašymą su pasirinktų būrelių pavadinimais.

52. Neformaliojo vaikų švietimo valandos atitinkamai veiklai per mokslo metus gali keistis, atsižvelgiant į turimas mokinio krepšelio lėšas ar skirtus biudžeto asignavimus.

 

X. Mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimas

 

53. Tobulinant mokinių ugdymo(si) įgūdžius ir siekiant, kad gerėtų  jų pasiekimai, bendradarbiaujama įgyvendinant ugdymo procesą (knygų skaitymas, jų aptarimas, pagalba atliekant namų darbus, kelionių, socialinės veiklos, renginių organizavimas ir dalyvavimas juose, supažindinimas su karjera, tėvų konsultavimas ir kt.).

54. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie vaikų ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, lankomumą ir elgesį informuojami dienoraščiuose, el. dienyne ir individualių pokalbių metu bent kartą per dvi savaites.

55. Mokytojai, pastebėję problemas (nenorą mokytis, nepareigingumą, netinkamą elgesį, sistemingą namų darbų neatlikimą, pamokų nelankymą ir t.t.), iš karto teikia informaciją telefonu (komentarai žodžiu) ir dienoraščiuose (komentarai – pastabos raštu), ką reikia tobulinti, kaip padaryti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai. Informacija  tėvams (žodžiu ar raštu) teikiama ir apie tai, kas padaryta gerai.

56. Daugiau apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai, rūpintojai) gali sužinoti iš individualaus  pokalbio su mokytoju, klasės vadovu.

57. Klasių tėvų susirinkimų metu mokinių tėvai išsako pageidavimus, teikia siūlymus ugdymo proceso organizavimo klausimais. Tėvų susirinkimai, kuriuose aptariami tos klasės bendruomenės reikalai, organizuojami mažiausiai 2 kartus per mokslo metus.

 

XI. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

58. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa), įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta, remdamasi mokinio turimais dokumentais (išrašais, pažymėjimais ir pan.). Mokykla gali organizuoti įgytų pasiekimų patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams likviduoti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais).

 

XII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

59. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TS IV(46)-2313 Ąžuolų Būdos UDC jungiamos 1,3 ir 2,4 klasės.

60. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriama po 2 neformaliojo švietimo valandas.

 

XIII. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

 

61. Vaikai, kuriems taiskalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

62. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

XIV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

63. Mokykla mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

64. Pritaikytas Bendrąsias ugdymo programas ir individualizuotas pradinio ugdymo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams parengia dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo-logopedo, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, teisėtus tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

65. Atsižvelgus į mokinio ugdymo reikmes, Vaiko gerovės komisijos ar Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, gali būti keičiamas pratybų ar individualiai pagalbai skiriamų pamokų skaičius per mokslo metus.

66. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgiant į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, gali būti trumpinama pamokų trukmė 5 minutėmis, sutaupytą laiką skiriant mokinių veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti.

67. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokinys, turintis vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių gali:

67.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (dėl intelekto sutrikimo, klausos sutrikimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo, turintys kochlearinius implantus, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų);

67.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, menines kompetencijas ugdančiu, dalyku (turintys klausos sutrikimą);

67.3. būti atleidžiami nuo technologijų pamokų, turintys judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų turintys mokiniai;

67.4. visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.

68. Mokinių, kurie mokosi pagal Bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus.

69. Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

70. Mokykla švietimo pagalbą (psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę  ir specialiąją) mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar Mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

71. Švietimo pagalbą mokiniams mokykloje teikia:

71.1. mokytojas;

71.2. specialusis pedagogas-logopedas;

71.3. socialinis pedagogas.

72. Klasės, dalyko mokytojas:

72.1. pildo švietimo pagalbos teikimo formas, rengia pritaikytas, individualizuotas programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių;

72.2. taiko individualias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo(si) strategijas ir metodus, atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus, gebėjimus;

72.3. rengia specialiųjų poreikių mokiniams savarankiškus, kontrolinius darbus, individualizuoja bei diferencijuoja užduotis, atitinkančias mokinio realų žinių ir gebėjimų lygį;

72.4. informuoja tėvus apie specialiųjų poreikių mokinio ugdymo(si) dinamiką, patiriamus mokymo(si) sunkumus;

72.5. bendradarbiauja su Vaiko gerovės komisija, specialiuoju pedagogu-logopedu;

72.6. analizuoja specialiųjų poreikių mokinio pasiekimų dinamiką (pusmečio ir mokslo metų pabaigoje).

73. Specialusis pedagogas-logopedas:

73.1. įvertina mokinių kalbos raidos ypatumus, nustato kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus, specialiuosius ugdymosi poreikius;

73.2. bendradarbiaudamas su mokytojais, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių  tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais numato specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tikslus ir uždavinius, jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiuosius ugdymosi poreikius bei galimybes, ir juos taiko;

73.3. sudaro individualiąsias, pogrupines ir grupines specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo programas, jas taiko;

73.4. šalina mokinių kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus.

74. Socialinis pedagogas:

74.1. įvertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo);

74.2. bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, mokyklos administracija, sprendžiant vaikų socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų.

75. Mokyklos Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.

______________________________