Ugdymo planas

KAZLŲ RŪDOS „ELMOS“ MOKYKLOS-DARŽELIO

2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

 

I SKYRIUS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio (toliau tekste – Mokyklos) ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.
  2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – nustatyti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti pagrindinius principus, nuostatas, susitarimus dėl ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo, kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
  3. Mokyklos ugdymo planas parengtas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ nuostatomis, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „ Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei Mokyklos strateginiu planu. Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
  4. Ugdymo planą rengia 2017-05-31 direktoriaus įsakymu Nr. 1.3-113V sudaryta Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio 2017–2018 ir 2018-2019 mokslo metų ugdymo plano rengimo darbo grupė.
  5. Ugdymo plano projektas derinamas su Mokyklos taryba ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi.

 

II SKYRIUS

 UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

 

  1. Mokslo metai:

6.1. 2017–2018 mokslo metai prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2018 m. gegužės 31 d.;

6.2. 2018–2019 mokslo metai prasideda 2018 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2018 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2019 m. birželio 6 d.

  1. Ugdymo proceso trukmė:

7.1. 2017–2018 mokslo metais – 170 ugdymo dienų;

7.2. 2018–2019 mokslo metais – 175 ugdymo dienos.

  1. Mokiniai mokosi 5 dienas per savaitę.
  2. Mokslo metai skirstomi pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė:

9.1. 2017–2018 mokslo metais

I pusmetis   rugsėjo 1 d.–sausio 19 d.

II pusmetis  sausio 22 d.–gegužės 31 d.;

9.2. 2018–2019 mokslo metais

I pusmetis   rugsėjo 1 d.–sausio 18 d.

II pusmetis  sausio 21 d.–birželio 6 d.

  1. Mokiniams skiriamos atostogos:

 

Atostogos 2017–2018 mokslo metai 2018–2019 mokslo metai
Rudens 2017-10-30–2017-11-03 2018-10-29–2018-11-02
Žiemos (Kalėdų) 2017-12-27–2018-01-03 2018-12-27–2019-01-02
Žiemos 2018-02-19–2018-02-23 2019-02-18–2019-02-22
Pavasario (Velykų) 2018-04-03–2018-04-06 2019-04-23–2019-04-26

 

  1. Paskelbus ekstremaliąją padėtį, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ar esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos vadovas priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja Mokyklos tarybą, Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją.

 

III SKYRIUS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

  1. Formuodama ugdymo turinį, Mokykla vadovaujasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, veiklos kokybės įsivertinimo duomenimis, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei Mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių, jų tėvų – bendradarbiavimu, laisva valia ir demokratinėmis bei humanistinėmis nuostatomis.
  2. Mokytojai dirba taikydami Valdorfo pedagogikos principus.
  3. Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras (toliau tekste – UDC) dirba pagal tradicinius metodus, vadovaudamasis Bendrosiomis programomis.
  4. Ypatingas dėmesys skiriamas mokėjimo mokytis kompetencijos, mąstančio skaitytojo ugdymui, užsienio kalbų ir matematikos integracijai, stiprinant šių dalykų mokinių pasiekimus.
  5. 50 pamokų (mokykla turi priimti sprendimą kiek skiria pamokų 34.2.3 p.) per mokslo metus skiriama pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai:

16.1. 2017–2018 mokslo metais numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė 2017-09-01
2. Mykolinės 2017-09-29
3. Žmogaus saugos diena 2017-10-11
4. Sveikatingumo diena 2017 m. lapkričio mėn.
5. Edukacinė kultūrinė veikla 2018 m. kovo mėn.
6. Skaitytojo diena 2018 m. balandžio mėn.
7. Mokslo metų pabaigos šventė 2018-05-31
8-10. Klasės vadovo organizuojama veikla

 

15 pamokų rugsėjo–gegužės mėn.

 

 

 

16.2. 2017–2018 mokslo metais UDC mokiniams numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė 2017-09-01
2. Sporto šventė 2017 m. rugsėjo mėn.
3. Žmogaus saugos diena 2017-10-12
4. Kalėdų belaukiant 2017-12-22
5. Užgavėnės 2018-02-13
6. Šeimos diena 2018 m. gegužės mėn.
7. Ekskursijos diena 2018 m. gegužės mėn.
8. Mokslo metų pabaigos šventė 2018-05-30
9-10. Klasės vadovo organizuojama veikla 10 pamokų rugsėjo–gegužės mėn.

 

16.3. 2018–2019 mokslo metais numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė 2018-09-01
2. Mykolinės 2018-09-28
3. Žmogaus saugos diena 2018-10-10
4. Edukacinė kultūrinė veikla 2019 m. kovo mėn.
5. Mokslo metų pabaigos šventė 2019-06-06
6.-10. Klasės vadovo organizuojama veikla

 

25 pamokos rugsėjo–birželio mėn.

 

16.4. 2018–2019 mokslo metais UDC mokiniams numatomos tokios dienos:

Eil. Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo metų pradžios šventė 2018-09-01
2. Sporto šventė 2018 m. rugsėjo mėn.
3. Žmogaus saugos diena 2019-10-11
4. Ekskursijos diena 2019 m. gegužės mėn.
5. Mokslo metų pabaigos šventė 2019-06-06
6.-10. Klasės vadovo organizuojama veikla 25 pamokos rugsėjo–birželio mėn.

 

  1. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla organizuojama pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus renginių planus.
  2. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti:

18.1. antrai užsienio kalbai (vokiečių) 2 klasėje (0,5 val.);

18.2. antrai užsienio kalbai (vokiečių) 3 klasėje (1 val.);

18.3. antrai užsienio kalbai (vokiečių) 4 klasėje (1 val.);

18.3. šokiui 2 klasėje (0,5 val.).

  1. Klasės į grupes nedalijamos.
  2. Laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių gali būti sudaromos:

20.1. doriniam ugdymui (tikybai, etikai);

20.2. minimalus mokinių skaičius grupėje – 5 mokiniai.

  1. Ugdymo turinio planavimo principai:

21.1. Neformaliojo švietimo programos, ilgalaikiai planai, pritaikytos ir individualizuotos programos specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams rengiamos pagal direktoriaus 2015-06-18 įsakymu Nr. 1.3.-84V patvirtintas formas;

21.2. Mokytojų kolegijoje (Mokytojų kolegijos 2017-05-29 posėdžio nutarimas, protokolas Nr.5) priimti susitarimai ir sprendimai dėl ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių bei ugdymo turinio dokumentacijos tvirtinimo ir derinimo:

21.2.1. mokomųjų dalykų, neformaliojo švietimo programas, jei nėra ŠMM patvirtintų, rengia mokytojas. Jas aprobuoja Mokyklos metodinė grupė ar Savivaldybės mokytojų metodikos būreliai, tvirtina Mokyklos direktorius iki rugsėjo 1 d.;

21.2.2. ugdymo turiniui planuoti rašomi ilgalaikiai ugdymo planai metams;

21.2.3. mokytojas, rengdamasis pamokų ciklui, atskirai pamokai, numato pamokos temą, pamokos uždavinius, ugdomus gebėjimus, mokymosi veiklas, individualizavimo, diferencijavimo galimybes, integraciją, mokiniams teikiamą pagalbą, pasiekimų vertinimą. Raštu turi pasižymėjęs bent mokymo(si) uždavinį(-ius) konkrečiai pamokai;

21.2.4. savo noru, vadovaudamiesi ilgalaikiu planu, mokytojai rengia etapo (ciklo) trumpalaikius planus;

21.2.5. savo noru mokytojai rengia pamokų planus. Privaloma tik tiems mokytojams, kurie moko dalyko ne ilgiau kaip 3 metus;

21.2.6. pritaikytas Bendrąsias ugdymo programas ir individualizuotas pradinio ugdymo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams parengia dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo-logopedo, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, teisėtus tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Jos rengiamos pusmečiui;

21.3. Mokyklos direktorius:

21.3.1. įsakymu tvirtina: Mokyklos ugdymo planą – iki rugsėjo 1 d.; neformaliojo švietimo programas – iki rugsėjo 1 d.;

21.3.2. parašu tvirtina: ilgalaikius planus – iki rugsėjo 1 d.; pritaikytas Bendrąsias programas ir individualizuotas programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei individualaus ugdymo planus – iki rugsėjo 15 d.

 

IV SKYRIUS

 BENDROSIOS PROGRAMOS, INTEGRUOJAMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

  1. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.
  2. Mokyklos pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir valandų skaičius per metus:

23.1. 2017–2018 mokslo metais:

Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų
Dorinis ugdymas 1 34 1 34 1 34 1 34 4 136
Lietuvių kalba 7 238 8 272 7 238 7 238 29 986
I užsienio kalba:

Anglų kalba

 

2

 

68

 

2

 

68

 

2

 

68

 

6

 

 

204

 

Matematika 5 170 4 136 5 170 4 136 18 612
Pasaulio pažinimas 2 68 2 68 2 68 2 68 8 272
Dailė ir technologijos 2 68 2 68 2 68 2 68 8 272
Muzika 2 68 2 68 2 68 2 68 8 272
Kūno kultūra 2 68 2 68 2 68 2 68 7 272
Šokis 1 34 1 34 1 34 4 102
Min. privalomų pamokų skaičius 22 748 23 782 24 816 23 782 92 3128
Valandos, skiriamos mok. ugdymo(si) poreik. tenkinti

II užsienio  k. (vok.)

Šokis

 

 

0,5

0,5

 

 

17

17

 

1

 

34

 

1

 

34

 

 

2,5

0,5

 

 

85

17

Neformaliojo švietimo valandos 8 val. 8 272

 

23.2. UDC pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir valandų skaičius per metus:

Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų
Dorinis ugdymas 1 34 1 34 1 34 1 34 4 136
Lietuvių kalba (gimtoji) 7 238 8 272 7 238 7 238 29 986
Užsienio kalba (anglų)  

2

 

68

 

2

 

68

 

2

 

68

 

6

 

204

Matematika 5 170 4 136 5 170 4 136 18 612
Pasaulio pažinimas 2 68 2 68 2 68 2 68 8 272
Dailė ir technologijos 2 68 2 68 2 68 2 68 8 272
Muzika 2 68 2 68 2 68 2 68 8 272
Kūno kultūra 3 102 2 68 3 102 3 102 11 374
Min. privalomų pamokų skaičius 22 748 23 782 24 816 23 782 92 3128
Neformaliojo švietimo valandos 4 val. 4 128

 

23.3. 2018–2019 mokslo metais:

Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų
Dorinis ugdymas 1 35 1 35 1 35 1 35 4 140
Lietuvių kalba 7 245 8 280 7 245 7 245 29 1015
I užsienio kalba:

Anglų kalba

 

2

 

70

 

2

 

70

 

2

 

70

 

6

 

 

210

 

Matematika 5 175 4 140 5 175 4 140 18 630
Pasaulio pažinimas 2 70 2 70 2 70 2 70 8 280
Dailė ir technologijos 2 70 2 70 2 70 2 70 8 280
Muzika 2 70 2 70 2 70 2 70 8 280
Kūno kultūra 2 70 2 70 2 70 2 70 7 280
Šokis 1 35 1 35 1 35 3 105
Min. privalomų pamokų skaičius 22 770 23 805 24 840 23 805 92 3220
Valandos, skiriamos mok. ugdymo(si) poreik. tenkinti

II užsienio  k. (vok.)

Šokis

 

 

0,5

0,5

 

 

17,5

17,5

 

1

 

35

 

1

 

35

 

 

2,5

0,5

 

 

87,5

17,5

Neformaliojo švietimo valandos 8 val. 8 280

 

23.4. UDC pradinio ugdymo programai (ugdymo dalykams) skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir valandų skaičius per metus:

Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)
Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų Savaitinių pamokų skaičius Iš viso valandų
Dorinis ugdymas 1 35 1 35 1 35 1 35 4 140
Lietuvių kalba (gimtoji) 7 245 8 280 7 245 7 245 29 1015
Užsienio kalba (anglų)  

2

 

70

 

2

 

70

 

2

 

70

 

6

 

210

Matematika 5 175 4 140 5 175 4 140 18 630
Pasaulio pažinimas 2 70 2 70 2 70 2 70 8 280
Dailė ir technologijos 2 70 2 70 2 70 2 70 8 280
Muzika 2 70 2 70 2 70 2 70 8 280
Kūno kultūra 3 105 2 70 3 105 3 105 11 385
Min. privalomų pamokų skaičius 22 770 23 805 24 840 23 805 92 3220
Neformaliojo švietimo valandos 4 val. 4 280

 

  1. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

24.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.;

24.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, kūrybinių dirbtuvių, integruotos veiklos ar kt. formomis:

24.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;

pamokos  trukmė gali būti koreguojama, tačiau maksimali mokinio veiklos trukmė be pertraukos neturi viršyti 45 min. Higienos normos 89 p.

24.2.2. per dieną negali būti daugiau kaip 5 pamokos. Higienos normos 87 p.

  1. Dorinis ugdymas:

25.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: tikybą arba etiką;

25.2. Mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių.

  1. Kalbinis ugdymas:

26.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų (pvz., matematikos, pasaulio pažinimo) ugdomąsias veiklas;

  1. 2. užsienio kalbų mokymas:

26.2.1. pirmos užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

26.2.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dviejų mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių);

26.2.3. panaudojant valandas mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti sudaroma galimybė antros užsienio kalbos mokytis nuo antros klasės;

26.2.4. UDC pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais.

  1. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

27.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl 1/4 dalykui skiriamo laiko ugdymas turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., Mokyklos kieme, parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje;

27.2. socialiniams gebėjimams ugdytis rekomenduojama 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

  1. Organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių bei tarptautinių (TIMSS) mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis.
  2. Kūno kultūra:

29.1. Mokykloje (išskyrus UDC) viena kūno kultūros pamoka per savaitę 1, 3 ir 4 klasėse skiriama šokiui;

29.2. kūno kultūros mokymui trečioje ir ketvirtoje klasėje skiriama po 1 atskirą ir vieną jungtinę pamoką;

29.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

29.4. laikinai nuo kūno kultūros pamokų atleisti mokiniai dalyvauja pamokoje ją stebėdami arba atlikdami kitokią veiklą (stalo žaidimai, šaškės, šachmatai ar pan.). Už mokinių saugumą yra atsakingi klasių mokytojai.

  1. Meninis ugdymas: technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 1/3 dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko.
  2. Ugdymo turinio integravimas:

31.1. kiekviena mokslo diena pradedama pagrindine pamoka (dalykui skiriama ne viena, o dvi viena po kitos pamokos), kurioje integruojami ir kiti mokomieji dalykai bei ugdomos bendrosios mokinių kompetencijos;

31.2. lietuvių kalba ir matematika 1 ir 2 klasėse; lietuvių kalba, matematika ir pasaulio pažinimas 3 ir 4 klasėse dėstoma penkias dienas per savaitę 1–4 savaičių periodais;

31.3. žmogaus saugos mokymas vykdomas pagal Žmogaus saugos bendrąją programą (toliau – Programa), patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1159: pradinių klasių mokytojai savo nuožiūra integruoja Programą į dalykų turinį bei skiriamos šio UP 16.1, 16.2, 16.3, 16.4 punktuose numatytos dienos;

31.4. Integruojamųjų, prevencinių, ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

31.4.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa – ilgalaikė ir nuosekli prevencinė programa integruojama į dorinio ugdymo, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas, organizuojamus renginius: skiriama ne mažiau 5 val. per mokslo metus;

31.4.2. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa – ilgalaikė ir nuosekli prevencinė programa, kuri integruojama į pagrindinės pamokos veiklas;

31.4.3. Antikorupcinio ugdymo programa – į renginius: skiriama ne mažiau 2 val. per mokslo metus;

31.4.4. Etninės kultūros bendroji programa – į lietuvių kalbos, muzikos, matematikos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, šokių, dorinio ugdymo, dailės ir technologijų pamokas, renginius: skiriama ne mažiau 10 val. per mokslo metus;

31.4.5. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa – į pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo, kūno kultūros, dailės, technologijų pamokas, renginius: skiriama ne mažiau 7 val. per mokslo metus;

31.4.6. Ugdymo karjerai programa – į visų mokomųjų dalykų pamokas, renginius;

31.5. integruotos programos fiksuojamos ilgalaikiuose planuose, skiltyje ,,Pastabos“, nurodoma planuojamos integruotos programos tema.

 

V SKYRIUS

 EDUKACINĖS ERDVĖS ir VADOVĖLIŲ bei KITŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ NAUDOJIMO PRINCIPAI

 

  1. Mokyklos direktorius ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą Mokykloje.
  2. Pamokos gali vykti ne tik mokykloje, jos kieme, bet ir parke, miške, bibliotekoje, kultūros ar sporto centre, muziejuose, išvykose ir pan. Organizuojami projektiniai darbai. Gali būti dvi (ar daugiau) to paties dalyko ar integruotos kelių dalykų pamokos.
  3. Siekiant netrikdyti ugdymo proceso kitų klasių mokiniams, mokytojai, planuojantys kito pobūdžio ugdomąją veiklą, privalo informuoti direktoriaus pavaduotoją ugdymui prieš dvi dienas iki numatomo užsiėmimo. Tokiu atveju planuojami laikini pakeitimai pamokų tvarkaraštyje.
  4. Mokytojai pamokose naudoja aktyviuosius mokymo(si) metodus, sudaro sąlygas aktyviai mokinių praktinei veiklai.
  5. Vadovėlis nėra pagrindinė mokymo priemonė pamokoje. Mokytojai pagal pamokos tikslą renkasi įvairius informacijos šaltinius (grožinę ir mokslinę literatūrą, laikraščius, žurnalus ir pan.) bei kitas mokymo(si) priemones. Vadovėliai ir kitos mokymo(si) priemonės įsigyjamos pagal metodinėje grupėje aptartus ir prioriteto eile sudarytus sąrašus.

 

VI SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas organizuojamas Mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka.
  2. Ne mažiau kaip 3 kartus per mokslo metus tėvai (globėjai, rūpintojai) gauna informaciją apie mokinio pasiekimus atvykę į Tėvų (individualių susitikimų) dienas, atvirų durų dienas, klasės tėvų susirinkimų metu.
  3. Planuodami ugdymo procesą mokytojai planuoja ir vertinimą. Jį sieja su mokymosi tikslais, atsižvelgdami į klasės mokinių mokymosi patirtį, gebėjimus ir rezultatus. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.
  4. Vertinimo būdus mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir mokinių tėvais rugsėjo mėnesį.
  5. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

41.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, pasiekimus ar nesėkmes;

41.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

41.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturi būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

41.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi;

41.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo aplanką, Mokinio individualios pažangos vertinimo lentelę, dienoraščius, vertybių ir gebėjimų ugdymo knygeles);

41.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

41.3.1. elektroniniame dienyne:

41.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

41.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p.“ arba „n.p.“;

41.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama el. dienyne, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“;

41.3.2. mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše, Mokinio individualios pažangos vertinimo lentelėje, individualių pokalbių apibendrinimo lapuose);

41.3.3. vertybių ir gebėjimų ugdymo knygelėse;

41.3.4. baigus pradinio ugdymo programą, mokinio asmeninė pažanga ir visų dalykų pasiekimai fiksuojami parengtame Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

VII SKYRIUS

 MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

  1. Mokyklos direktorius organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.
  2. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

43.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

43.2. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis (diagnostinis) darbas. Apie kontrolinį (diagnostinį) darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų nerašomi;

43.3. atostogų ir švenčių laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami;

43.4. namų darbų skyrimą toje pačioje klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. 1 ir 2 klasėse namų darbų užduotims (žodžiu, raštu, praktinėms) atlikti skiriama ne daugiau kaip 1 valanda per savaitę, 3, 4 klasėse – ne daugiau kaip 5 valandos per savaitę;

43.5. jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar paskelbus ekstremalią situaciją, mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai koreguojami.

 

VIII SKYRIUS

 NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.
  2. Neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti prieš pamokas, bet ne anksčiau 8 val.
  3. Neformaliajam švietimui Mokykloje skiriama 12 val.:

46.1. mokiniams siūlomos šios neformaliojo švietimo programos (8 val.):

„Choras“, „Skaitau, mąstau ir augu“, „Stebėk, tyrinėk, žaisk“, „Dailės terapija“, „Mes dainuojame ir žaidžiame vokiškai“, „Vokiečių kalba su kiškiu Hansu“, „Žaidžiame, mokomės ir augame kartu (anglų kalba)“;

46.2. UDC siūlomos šios programos (4 val.):

„Gama“, „Šokiai ir žaidimai“, „Darbščiųjų rankų būrelis“;

46.3. mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje yra ne mažesnis kaip 7 mokiniai.

  1. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.
  2. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz., skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo ir pan.).
  3. Mokinys kartu su tėvais (globėjais) bei klasės vadovu iki rugsėjo 8 dienos nusprendžia, kiek ir kokiai Mokyklos siūlomai neformaliojo švietimo veiklai jis gali skirti laiko ir pateikia prašymą su pasirinktų būrelių pavadinimais.
  4. Neformaliojo vaikų švietimo valandos atitinkamai veiklai per mokslo metus gali keistis, atsižvelgiant į turimas mokinio krepšelio lėšas ar skirtus biudžeto asignavimus.

 

IX SKYRIUS

 Mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimas

 

  1. Tobulinant mokinių ugdymo(si) įgūdžius ir siekiant mokymo(si) pažangos, Mokykla, vykdydama ugdymo proceso veiklas,  bendradarbiauja su ugdytinių tėvais: knygų skaitymas, jų aptarimas, pagalba atliekant namų darbus, kelionių, socialinės veiklos, renginių organizavimas ir dalyvavimas juose, supažindinimas su karjera, tėvų konsultavimas ir kt.
  2. Tėvai (globėjai, rūpintojai) apie vaikų ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, lankomumą ir elgesį informuojami mokomųjų dalykų sąsiuviniuose, dienoraščiuose, el. dienyne ar individualių pokalbių metu bent kartą per dvi savaites.
  3. Mokytojai, pastebėję problemas (nenorą mokytis, nepareigingumą, netinkamą elgesį, sistemingą namų darbų neatlikimą, pamokų nelankymą ir t.t.), iš karto teikia informaciją telefonu (komentarai žodžiu) ir dienoraščiuose (komentarai – pastabos raštu), ką reikia tobulinti, kaip padaryti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai. Informacija tėvams (žodžiu ar raštu) teikiama ir apie tai, kas padaryta gerai.
  4. Daugiau apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai, rūpintojai) gali sužinoti iš individualaus pokalbio su mokytoju, klasės vadovu.
  5. Esant reikalui, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) kviečiami į Vaiko gerovės komisijos posėdį sprendžiant jų vaiko ugdymosi problemas, kur priimami susitarimai dėl pagalbos vaikui.
  6. Klasių tėvų susirinkimų metu mokinių tėvai išsako pageidavimus, teikia siūlymus ugdymo proceso organizavimo klausimais. Tėvų susirinkimai, kuriuose aptariami tos klasės bendruomenės reikalai, organizuojami mažiausiai 2 kartus per mokslo metus.
  7. Esant reikalui mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) individualiais klausimais kreipiasi į švietimo pagalbos specialistus, direktoriaus pavaduotoją ugdymui, direktorių.

 

 

X SKYRIUS

 ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa), įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta, remdamasi mokinio turimais dokumentais (išrašais, pažymėjimais ir pan.). Mokykla gali organizuoti įgytų pasiekimų patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais).

 

XI SKYRIUS

 UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

  1. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS V(22)-2769 Ąžuolų Būdos UDC jungiamos 1,3 ir 2,4 klasės.
  2. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriama po 2 neformaliojo švietimo valandas.

 

XII SKYRIUS

 MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

 

  1. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  2. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

XIII SKYRIUS

 MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

  1. Mokykla mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  2. Pritaikytas Bendrąsias ugdymo programas ir individualizuotas pradinio ugdymo programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams parengia dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli), mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo pedagogo-logopedo, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, teisėtus tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
  3. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis:

65.1. pritaikomas bendrasis ugdymo planas iki 20 procentų koreguojant dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių, nurodytą Mokyklos ugdymo plano 23 punkte;

65.2. atsižvelgiant į mokinio ugdymo reikmes, švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas ir mokyklos turimas galimybes gali būti:

65.2.1. skiriama specialiųjų pamokų, galinčių ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas;

65.2.2. didinamas ugdymo valandų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui;

65.2.3. 1–2 valandomis mažinamas minimalus pamokų skaičius per savaitę, didinant neformaliojo švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą;

65.2.4. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ar individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičius per mokslo metus;

65.3. mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla skiria:

65.3.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

65.3.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę;

65.4. mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir kalbos, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus, gali:

65.4.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;

65.4.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, meninio ugdymo dalyku (sutrikusios klausos);

65.4.3. būti atleidžiamas nuo technologijų dalyko pamokų (turintis judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų);

65.4.4. visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.

 

XIV SKYRIUS

ŠVIETIMO pagalbos teikimas

 

  1. Mokykla švietimo pagalbą (psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir specialiąją) mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar Mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.
  2. Mokykloje mokymosi procesas stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Pamokose mokytojai taiko formuojamąjį vertinimą (pateikia mokiniui informaciją apie tai, kaip jam sekasi, kur yra spragų, kaip jas ištaisyti). Apie mokymosi pasiekimus mokytojai daro įrašus ir komentarus raštu sąsiuviniuose, dienoraščiuose, elektroniniame dienyne. Taip pat mokiniai gauna informaciją apie pasiekimus pamokoje žodžiu. Apie teikiamą pagalbą mokytojas pasižymi Ilgalaikio plano grafoje „Pastabos“. Jei iškilusių sunkumų mokytojas nepajėgia pašalinti, jis apie tai informuoja mokinio tėvus (globėjus), švietimo pagalbos specialistus, administraciją.
  3. Švietimo pagalbą mokiniams mokykloje teikia:

68.1. mokytojas;

68.2. specialusis pedagogas-logopedas;

68.3. socialinis pedagogas.

  1. Mokykla, siekdama pagerinti mokinių pasiekimus:

69.1. du kartus per mokslo metus, mokinių atostogų metu (rudens ir pavasario), organizuoja kiekvieno tos pačios klasės mokinio individualios pažangos aptarimą su dėstančiais mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, numato konkrečius pagalbos būdus;

69.2. sudaro sąlygas mokytojams tobulinti dalykines kompetencijas organizuojant mokymą skirtingų gebėjimų mokiniams (kursai, seminarai, patirties sklaida);

69.3. skatina mokytojus daugiau dėmesio skirti formuojamajam vertinimui pamokose, diagnostiniam vertinimui;

69.4. įtraukia tėvus (globėjus, rūpintojus) į mokymosi problemų sprendimą.

  1. Mokykloje už mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
  2. Mokyklos Vaiko gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.