Ikimokyklinio ugdymo turinio programa

KAZLŲ RŪDOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS „ELMA“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO TURINIO PROGRAMA

 

„PUOSELĖKIME VAIKYSTĘ“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Mokyklos pavadinimas – Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla „Elma“.

Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, identifikavimo kodas 290389610.

Grupė –  3120 bendrojo lavinimo mokykla.

Tipas – 3123 pagrindinė mokykla.

Pagrindinė veiklos rūšis – 85.31.10 Pagrindinis ugdymas.

Adresas – S. Daukanto g. 17, LT-69430 Kazlų Rūda.

Vaikai ir jų poreikiai

Ikimokyklinio ugdymo programa skiriama 3–6 metų vaikams, kurie ugdomi mišriose   ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse.

Vaikų grupė – tai tarsi maža visuomenė, kurioje yra įvairių socialinių sluoksnių, įvairių gebėjimų ir poreikių asmenybių. Tokioje asmenybių įvairovėje akcentuojamas kiekvieno saugumas, pripažįstamas priklausomybės ir meilės poreikis, mokoma gerbti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo gebėjimų. Taip pat mažų vaikų grupė – tarsi išplėstinė šeima, kurioje yra įvairaus amžiaus vaikai. Mišrus vaikų amžius grupėje skatina padėti vieni kitiems (nusirengti, apsirengti ir kt.), pratina būti tolerantiškais, nesišaipyti iš mažiau sugebančio, tylesnio ar drovesnio draugo. Mažesnieji, stebėdami vyresniuosius vaikus, mokosi bendrauti ir žaisti. Tokioje grupėje vaikai mokosi draugiškumo ir empatijos. Vaikai grupėje yra laisvi, kūrybingi, patys renkasi norimą veiklą ir ją, padedant auklėtojams, plėtoja.

Ikimokyklinio ugdymo grupių vaikai kryptingai brandinami mokyklai, atsižvelgiant į amžių, individualumą, gebėjimus, ugdomi vaikų sveikos gyvensenos, bendravimo, darbo ir meno įgūdžiai, kūrybiškumas, tautiškumas, saviraiška, gamtojauta, pagarba gyvybei ir kiti.

 

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas

Darželio grupėse dirba 4 ikimokyklinio ugdymo pedagogai: du iš jų turi aukštąjį išsilavinimą, du – aukštesnįjį. Vienas auklėtojas turi Valdorfo darželio auklėtojo kvalifikaciją, o du – mokosi Valdorfo darželių auklėtojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Du pedagogai yra  įgiję vyresniojo auklėtojo kvalifikacinę kategoriją, du – dar neatestuoti. Be jų, ikimokyklinio ugdymo programą įgyvendina aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turintis muzikos vadovas ir logopedas. Tai kvalifikuoti pedagogai, suvokiantys savo misiją – būti vaiko pagalbininku, patarėju, padedančiu jam augti, bręsti, skleistis, tobulėti; besistengiantys pažinti kiekvieno vaiko individualybę, pasirinkti ir taikyti tinkamas ugdymo strategijas, matyti vaikų ugdymo perspektyvą, profesionaliai organizuoti ugdymo ir ugdymosi procesą, palaikyti ir stiprinti vaiko galias, tinkamai vertinti jo pasiekimus bei daromą pažangą.

Visi pedagogai nuolat dalyvauja Valdorfo pedagogikos bei kituose seminaruose, įgytas žinias taiko praktikoje.

Pagrindiniai pedagogų vaidmenys: draugas, globėjas, ugdytojas ir vadovas, planuotojas ir konsultantas, tarpininkas bei strategas.

 

Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos „Elma“ ikimokyklinio ugdymo savitumas

 KazlųRūdos pagrindinė mokykla „Elma“ yra įsikūrusi miškų apsupto miestelio pietinėje dalyje, truputį toliau nuo pagrindinio kelio. Pro langus matosi miškas. Aplink yra nemažas kiemas, kuriame naujai įrengtos sporto aikštelės.

Mokykla dirba taikydama netradicinį ugdymą – Valdorfo pedagogikos metodiką, kurioje labai svarbus ugdymo tęstinumas. Ji teikia kokybišką, valstybinius standartus atitinkantį ir vaiko poreikius atliepiantį ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį (I pakopos) ugdymą.

Ikimokyklinis ugdymas yra pirmoji pakopa, padedanti įgyvendinti pagrindinį tikslą, numatytą mokyklos nuostatuose, t. y. išugdyti harmoningą, laisvą  ir  atsakingą  asmenybę, nusiteikusią nuolat mokytis, tobulėti, gebančią kelti sau prasmingus asmeninio, visuomeninio bei profesinio gyvenimo tikslus, pajėgią integruotis į  visuomenę ir ją  tobulinti. Ikimokyklinis ugdymas yra savaiminė vertybė – leidžianti vaikams pažinti pasaulį tinkamiausiu jų amžiui būdu: jaučiant, liečiant, tyrinėjant ir mėgdžiojant, kitaip tariant, per veiklą ir patyrimą. Tik tuomet, kai atsiranda nauji sugebėjimai, maždaug apie septintuosius metus, vaikas tampa fiziškai, emociškai ir intelektualiai pasirengęs kryptingam ir tikslingam mokykliniam mokymuisi.

Nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio viena ikimokyklinio ugdymo grupė pertvarkyta į mišrią priešmokyklinio ugdymo grupę, kurioje gali būti ugdomi skirtingo amžiaus vaikai: pusė ikimokyklinukų ir pusė priešmokyklinukų.

Žinant, kaip stipriai vaikus veikia išorės įspūdžiai, sukurta šilta, jauki aplinka. Erdvė grupėse suskirstyta į kampelius, kur vaikai gali žaisti nedidelėmis grupelėmis. Aplinka pritaikyta laisvam, kūrybiškam žaidimui. Laisvasis žaidimas kaitaliojamas su grupine veikla. Mišrioje priešmokyklinio ugdymo grupėje sukurta erdvė, skirta priešmokykliniam ugdymui.

Darželio gyvenimo ciklas sukasi pagal lietuvių liaudies kalendorių. Labai svarbus elementas vaiko gyvenime yra ritmas. Tai skatina pasitikėjimą, savarankiškumą, suteikia saugumo jausmą. Dienos ritme laisvas žaidimas kaitaliojamas su grupine veikla. Kasdien tuo pačiu metu žaidžiami ritminiai žaidimai, sekamos pasakos. Yra ir savaitės ritmas. Tokia veikla kaip lipdymas, piešimas, maisto gaminimas vyksta kartą per savaitę, visuomet tą pačią dieną. Metų ritmas susijęs su pasikeitimais gamtoje. Tuo pačiu metų laiku švenčiamos metų šventės: Žemynos, šv. Mykolo, Žibintų, šv. Kalėdų, šv. Velykų ir t.t.

Mokykla bendradarbiauja su Kauno Valdorfo darželiu „Šaltinėlis“, visomis Kazlų Rūdos savivaldybės ugdymo įstaigomis, biblioteka, kultūros bei sporto centrais, turi partnerius užsienyje – Stade Valdorfo mokyklą Vokietijoje.

               

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai

 Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos „Elma“ darželio grupės praplečia Kazlų Rūdos ikimokyklinio ugdymo paslaugų tinklą, teikdamos Valdorfo pedagogika pagrįstą ugdymą. Taip suteikiama teisė tėvams rinktis savo vertybes bei pasaulėžiūrą atitinkantį ugdymą.

Tenkiname tėvų poreikį atvesti vaiką į darželį keletui valandų. Esame sudarę vaikams galimybę būti darželyje iki 4 val. per dieną, dalyvauti muzikos valandėlėse.

Glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas grindžiamas pasitikėjimu bei pagarba. Valdorfo pedagogikos nuostata – pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais. Tai padeda sukurti vaiko poreikius atliepiančią, vaiką puoselėjančią aplinką, kurioje gali laisvai ir harmoningai skleistis visos jo galios. Bendradarbiavime su tėvais  svarbu: socialinis kontekstas,bendruomeniškumas,lygiateisiškumas.

         Taikomos šios tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo formos:

1.Tėvų informavimas.  Informacija pateikiama grupių stenduose. Naujai atvykstančių vaikų tėvams yra parengtas pristatomasis – informacinis darželio aplankas. Atliekami anketiniai tyrimai – mokslo metų pradžioje tėvai atneša išsamų pasakojimą apie vaiką ir šeimą pagal pateiktus klausimus. Baigiantis mokslo metams tėvai užpildo anketą, kurioje nurodo, kaip pasikeitė vaikas per mokslo metus, ką reikėtų keisti, pateikia pasiūlymus.

2.Individualūs pokalbiai, konsultacijos. Šių pokalbių metu tėvai išsako savo lūkesčius, norus bei pageidavimus. Pedagogai su tėvais keičiasi informacija apie vaiką, jo savijautą, adaptaciją darželyje, individualų vystymąsi, poreikius ir ugdymo prioritetus. Lankymasis namuose padeda adaptacijos laikotarpiu: aptariamas vaiko ugdymas, priimami sprendimai, kaip koreguoti vaiko elgesį, susipažįstama su kitais šeimos nariais, namų aplinka. Apie vizitą į namus tariamasi su tėvais.

3.Tėvų susirinkimai. Jų metu aptariami įvairūs ugdomosios veiklos aspektai, išrenkamas tėvų komitetas, kuris atstovauja įstaigos savivaldoje, atlieka organizacinę veiklą ir pan. Susirinkimų metu tėvai susipažįsta su visa pedagogų komanda – auklėtojais, kitais specialistais. Aptariami artimiausi renginiai, šventės, supažindinama su švenčių specifika, tęsiami pokalbiai apie Valdorfo pedagogikos filosofiją, sudaromos galimybės įsigyti literatūros.

4.Bendri renginiai – šventės, išvykos, kelionės, spektakliai, vakaronės, mugės – organizuojami pedagogų ir tėvų iniciatyva. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas – tėvai kartu su pedagogais ruošia vaidinimus šventėms, siuva lėles – marionetes spektakliams, organizuoja transportą išvykoms ir pan. Bendri renginiai suartina ne tik pedagogus su tėvais, bet ir tėvai noriai bendrauja tarpusavyje. Vaikai, matydami bendradarbiavimo pavyzdį, palaiko tėvų ir pedagogų autoritetą, bei mokosi bendradarbiauti. Talkostai betarpiškas bendradarbiavimas su tėvais, puošiant, puoselėjant mokyklos aplinką, pagalba įrengiant saugią ir estetišką  vaikų buvimo vietą. Talkos vyksta vakarais ar savaitgaliais.

 5.Padėka šeimoms už paramą ir pagalbątai pedagogų, vaikų ir visos bendruomenės padėkos (asmeniškai, stenduose, pagerbiant švenčių metu padėkos raštais,  suvenyrais).

 

Programos rengimo motyvacija

 Atsižvelgiant į lankančių vaikų amžių, patirtį, gebėjimus, poreikius bei tėvų lūkesčius, pageidavimus parengta Ikimokyklinio ugdymo programa (toliau tekste – Programa) apima ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą, vadovaujantis Valdorfo pedagogikos reikalavimais. Svarbiausias dėmesys skiriamas įvairiapusei vaikų veiklai, kuri numatyta pagal vaikų amžiaus tarpsnių ypatumus, metų laikų ir savaitės ciklų ugdymo tikslus, sukuriant ugdančiąją aplinką, kurioje vaikas jaustųsi tiek fiziškai, tiek emociškai saugus.

Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla „Elma“ savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Netradicinio ugdymo koncepcija, Valdorfo pedagogikos Lietuvoje samprata, mokyklos nuostatais.

 

II. PRINCIPAI

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas grindžiamas vadovaujantis šiais principais:

1.Humaniškumo –  besąlygiška pagarba vaikui, kaip asmenybei. Užtikrinamas asmenybės vystymosi vientisumas. Tikima geraisiais vaiko pradais, jo galiomis įveikti sunkumus;

2.Tautiškumo– padedama vaikui susipažinti su lietuvių liaudies papročiais, tradicijomis, jas puoselėti. Ugdymo procesas neatsiejamas nuo metų, mėnesio, savaitės ir dienos ritmo, kuris leidžia pajusti žmogaus ir gamtos gyvenimo ritmą, teikia vaikams stabilumo ir saugumo jausmus.

3.Individualumo ir lankstumo – kiekvienas vaikas į ikimokyklinio ugdymo grupę ateina su sava patirtimi, todėl ugdymas grindžiamas kiekvieno vaiko geriausiai susiformavusiais gebėjimais, sudarant sąlygas tobulinti tas sritis, kurios buvo išugdytos mažiau;

4.Integralumo – sudaromos sąlygos skirtingų kompetencijų integracijai į įvairias ugdymo

sritis. Visos vaiko raidos sritys – fizinė, intelektualinė, emocinė, socialinė – yra neatsiejamos;

5.Demokratiškumo – vaikai, pedagogai, tėvai turi teisę laisvai reikšti savo mintis ugdymo, vaiko priežiūros, maitinimo ir kitais klausimais. Pedagogai turi teisę laisvai pasirinkti ugdymo metodus ir formas, priemones ir būdus vadovaudamiesi Valdorfo pedagogikos nuostatomis;

6.Prieinamumo ir tęstinumo– visi vaikai turi teisę į laimingą vaikystę, kokybišką ugdymą. Sudaromos sąlygos išgyventi sėkmę, subręsti mokyklai.

 

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – vadovaujantis Valdorfo ugdymo filosofija, teikti kokybišką, atitinkantį augančio vaiko poreikius ikimokyklinį ugdymą, kasdieninę veiklą grindžiant nuostata, kad visos vaiko raidos sritys – fizinė, intelektinė, emocinė, socialinė –  neatsiejamos.

Uždaviniai:

1.Skatinti vaiko asmenybės skleidimąsi lanksčiai ir kūrybiškai taikant R. Šteinerio (Valdorfo) ugdymo sistemą;

2.Sukurti vaikystės poreikius atliepiančią, vaiko sielą puoselėjančią, psichologiškai saugią bei estetišką ugdymo(si) aplinką, kurioje galėtų laisvai ir harmoningai skleistis visos jo galios;

3.Sudaryti sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi per pagrindinę jo amžiui būdingą veiklą – žaidimą;

4.Skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, saviraišką, kūrybiškumą, atskleisti įvairius gebėjimus, puoselėti natūraliąją motyvaciją;

5.Padėti pagrindus moralios asmenybės ugdymuisi, siejant ugdymo procesą pirmiausia su pedagogo asmenybe, jo nuostata mokytis, tobulėti;

6.Kurti partneriškus šeimos ir darželio bendruomenės santykius, formuoti demokratines tėvų nuostatas, teikti kvalifikuotą metodinę pagalbą;

7.Sudaryti 3-6 metų vaikui kuo palankiausias sąlygas perimti tautos ir žmonijos kultūros pagrindus (dorovinius, estetinius, socialinius ir kt.).

 

IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

 Valdorfo pedagogikai vaikas – tai augalas. Ankstyvoji vaikystė – gležnas daigelis, kurio viduje jau slypi žmogaus esmė. Ji dar tik nujaučiama, tik laikui bėgant išsiskleisianti, bet jau veikia formuodama kūną, kuris ateityje padės pilnai atsiskleisti asmenybei. Laukdami augalo žiedų, pirmiausia rūpestingai puoselėjame jo lapus. Norėdami išugdyti vaiko sugebėjimą mąstyti, kad jis mokykloje ir gyvenime ko nors pasiektų, turime rūpintis pradmenimis, iš kurių vėliau tai išaugs. Šie pradmenys vaikystėje labai susiję su veikla, todėl vaikai ugdomi, leidžiant skleistis vaizdingam, fantazijos sparnų nešamam vaikystės pasauliui.

Kazlų Rūdos  pagrindinės mokyklos „Elma“ ikimokyklinio ugdymo filosofija ir praktika grindžiama visuminio (holistinio) ugdymo samprata. Dirbtinai suskaidytas ugdymas mažam vaikui, suvokiančiam pasaulį sinkretiškai, atrodo nenatūralus, primestas. Be to, jam patinka tai, kas įdomu, todėl ugdymo turinys turi atitikti vaiko poreikius, interesus ir gebėjimus. Dėl tos priežasties visuminiu ugdymu siekiama:

–   tenkinti vaiko norą veikti įdomiai, prasmingai, natūraliai, pripažįstant esminį žaidimo vaidmenį ikimokykliniame ugdyme, skiriant daug laiko kūrybiniam žaidimui. Vaiko kūrybinės jėgos žadinamos, naudojant įvairias gamtines medžiagas bei paprastus, vaizduotę aktyvinančius žaislus;

–    ugdymą orientuoti į natūralią vaiko raidą, amžiaus tarpsnių ypatumus;

–    veiklą plėtoti ugdytojui bendradarbiaujant su vaikais;

–    skatinti vaiko judėjimą, atsižvelgiant į individualų poreikį;

–                neskubinti intelektualaus vystymosi, tausojant gyvybines jėgas vaiko fiziniam vystymuisi.

Visuminis ugdymas(is) ikimokyklinio ugdymo grupėje sukuria prielaidas itin sparčiai ir natūraliai skleistis vaiko individualybei bei asmenybei per žaidimą, meninę, pažintinę – tiriamąją, darbinių įgūdžių veiklas.

Pirmajame amžiaus tarpsnyje vaikai perima juos supančių žmonių veiklą ir išraiškingus judesius. Taip jie išmoksta ir gimtąją kalbą – subtiliai, betarpiškai, natūraliai pamėgdžiodami. Mažas vaikas yra labai jautrus. Jis nedrąsiai bando užmegzti natūralų ryšį su aplinka, kalba savo kalba, savitai pergyvena įspūdžius.

 

Ugdymo turinys planuojamas orientuojantis į ugdytinas kompetencijas:

1.Komunikavimo kompetencija – gebėjimas bendrauti kalba bei kitais būdais išreikšti save, domėjimasis skaitymu, rašymu;

2.Socialinė kompetencija – bendravimo patirtis, savivalda, socialinė patirtis ir adaptacija, gebėjimas būti savarankišku;

3.Pažinimo kompetencija – domėjimasis, kas yra aplink, gebėjimas samprotauti, spręsti problemas, matematiniai įgūdžiai;

4.Meninė kompetencija – dailė, muzika, vaidyba. Dalyvavimas meninėje – koncertinėje veikloje;

5.Sveikatos kompetencija – asmens higiena, saugumo įgūdžiai, judesių raida, psichinė sveikata.

 

Komunikavimo kompetencija

  • Gebėjimas kalbėtis su suaugusiais ir vaikais.
  • Gebėjimas kurti įvairius pasakojimus, trumpas istorijas.
  • Gebėjimas pasakoti ir deklamuoti.
  • Gebėjimas savo išgyvenimus, patirtį, mintis reikšti piešiniais, judesiais, t.y. sieti kalbinę išraišką su kitomis išraiškos formomis.
  • Domėjimasis knygomis, pomėgis jas vartyti, klausytis skaitymo,  pagarba ir potraukis knygai.
  • Išlavintas kalbos jausmas: gebėjimas jausti tekstų nuotaiką, ritmą, rimą, suvokti kalbos vaizdingumą.
  • Gebėjimas atpažinti savo vardą ar kitus sau reikšmingus žodžius.
  • Kalbos žodyno turtinimas; taisyklingos lietuvių kalbos ugdymas.

Socialinė kompetencija

  • Pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmas, savigarba, sėkmės nuostata;
  • Domėjimasis kitais, gebėjimas nujausti kito emocinę būseną, įžvelgti ketinimus, norus ir gerbti  kitų nuomonę.
  • Gebėjimas šeimos aplinkoje ar bendraamžių grupėje elgtis savarankiškai, suprantant, kas yra gerai, o kas blogai, susitarti dėl veiklos, žaidimo ir kartu veikti.
  • Gebėjimas riboti kai kuriuos norus bei įgeidžius, gebėti tesėti žodį, atlikti įsipareigojimus.
  • Gebėjimas suprasti, kada kitam reikia pagalbos, mėginti padėti.
  • Gebėjimas orientuotis, prisitaikyti irlanksčiaielgtis įvairioje socialinėje aplinkoje ar situacijose.
  • Susigyvenimo su socialine aplinka ir gamta jausmas, gebėjimas suvokti gamtos – žmogaus – jo veiklos ryšį, noras saugoti gamtą, tvarkyti aplinką.

Pažinimo kompetencija

  • Smalsumas ir domėjimasis gamta ir jos reiškiniais, žmonėmis ir jų gyvenimo būdu, darbu, kūryba, daiktais, technika, meno kūriniais.
  • Noras tyrinėti, eksperimentuoti, ugdantis gebėjimą suvokti pasaulį jutimų pagalba, suvokti jutimų panašumą ir skirtumą.
  • Gebėjimai, reikalingi mąstymo pradmenų formavimuisi.
  • Gebėjimas pavadinti, apibūdinti, paaiškinti, pristatyti savo veiklą, žaidimą, kūrybinį darbelį.
  • Gebėjimas taikyti keletą skirtingų savęs ir aplinkos pažinimo būdų.

 Meninė kompetencija

  • Jautrumas grožiui – gamtos, žmogaus sukurtiems daiktams, meno kūriniams, žmonių tarpusavio santykiams; gebėjimas save išreikšti meno kalba, kurti.
  • Gebėjimas kurti – natūraliai, laisvai, drąsiai, savitai, įsivaizduojant, atrandant variantus, keičiant, pritaikant, pertvarkant.
  • Gebėjimas ieškoti ir atrasti individualų suvokimą atitinkančius, asmeniškai patrauklius ir priimtinus meninės raiškos būdus bei priemones.
  • Jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, muziką lydinčiam tekstui, tautodailės ženklams ir formoms, tėviškės gamtos spalvų ir formų deriniams, žaidimų, ratelių ir šokių judesiams.

Sveikatos kompetencija

  • Nuostata sveikai gyventi, būti aktyviam, judriam ir valdyti savo kūną atliekant įvairius judesius.
  • Gebėjimas savarankiškai ar padedant suaugusiajam saugiai elgtis žaidžiant ar judant namie, vaikų grupėje, lauke, kelyje ar nežinomoje vietoje.
  • Gebėjimas savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo.
  • Gebėjimas išreikšti save kūno poza, balsu, judesiais, muzika, vaizdu, žodžiu.

Atitinkantis amžių ugdymas

Vaikystė – tai žaidimų metas. Pirma, žaidimų pobūdis byloja apie vaiko vystymąsi ir jo

santykį su aplinka. Antra, žaidžiantis vaikas veikdamas, jausdamas ir mąstydamas ugdo savogebėjimus.

 3-5 metų vaikų ugdymas

Šiame amžiaus tarpsnyje prie įprasto poreikio veikti prisijungia ir vaizduotė. Vaiko vaizduotės galia kuria pasaulį iš naujo, pertvarko jį. Žaidžiančio (kaip ir kalbančio) vaiko vaizduotė atspindi jo jausmų pasaulį. Vaikas pradeda gyventi tame pasaulyje, mokosi į jį žvelgti meiliai ir džiaugsmingai. Įgijęs šių gebėjimų, vaikas gali kūrybiškai tvarkytis aplinkoje.

 5-7 metų vaikų ugdymas

Šio amžiaus vaikų žaidimų etapas yra susijęs su jo kūno vystymosi ypatumais. Mąstymo jėgos kartu su atmintimi vis labiau persmelkia žaidimą ir jis darosi tikslingesnis, vis ilgiau trunka. Per žaidimą besivystantis mąstymas yra labai svarbus pagrindas būsimam lanksčiam ir individualiam suaugusio žmogaus mąstymui.

Vaikai turi teisę daug žaisti todėl, kad, būtent žaisdami, jie gali lavinti savo individualius gebėjimus, turtinti jausmus bei puoselėti mąstymo galias ir taip ugdyti savo individualybę. Auklėtojų ir visos bendruomenės uždavinys – padėti vaikams organizuoti žaidimą ir kitą vaiko veiklą, sąmoningu žvilgsniu lydėti ją ir taip skatinti vaiko ugdymąsi.

 

Grupinė veikla ir laisvas žaidimas

Labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvo žaidimo, kuriame pasireiškia vaikų iniciatyva bei auklėtojos kūrybiškumas, ir grupinės veiklos. Laisvo žaidimo metu ugdoma vaikų fantazija ir iniciatyvumas, grupinėje veikloje auklėtoja, radusi tinkamą formą, gali perteikti vertybes.

Grupinė veikla

Iš pat ryto, kol vaikai yra imlesni naujiems įspūdžiams, kol dar nėra įsigilinę į savo žaidimus, laikas, skirtas grupinei veiklai. Tai gali būti piešimas, lipdymas, rankų darbai, maisto gaminimas, dainavimas, šokimas, vaidinimas. Ypatinga veikla –  pasivaikščiojimas, kurio metu ugdomos visos aukščiau išvardintos kompetencijos. Kiekviena grupinio darbo forma vaikams teikia skirtingų paskatų. Todėl atsižvelgiant į grupės pedagoginę situaciją galima teikti pirmenybę tai vienoms, tai kitoms formoms. Jos išdėstomos ritmiškai per visą savaitę. Tai vaikus sutelkia ir harmonizuoja.

Tie patys ryto rato žaidimai žaidžiami visą savaitę arba dar ilgiau.

Visą savaitę prieš miegą sekama ta pati pasaka, o penktadienį grupinės veiklos metu ji yra vaidinama.

Laisvas žaidimas

Žaidimų esmė ir auklėjamasis poveikis slypi laisvėje: neprimetamos vaikui savos taisyklės, nevadovaujama, jis pasirenka pats. Savarankiškai žaisdamas vaikas išbando savo jėgas; veikia vedinas norų, todėl jo valia yra aktyvi. Veikdamas savo valia, vaikas ugdosi, mokosi gyventi. Kuo mažiau jo žaidime protu suvoktų dalykų ir kuo daugiau to, kas nusižiūrėta gyvenime, tuo geresnis žaidimas. Vaiko žaidime gyva kūrybinė vaizduotė. Tai – svarbiausia. Ją reikia puoselėti.

Atsižvelgiant į orą ir metų laiką, laisvi žaidimai vaikų darželyje vyksta lauke arba viduje. Vaikai patys pasirenka žaislus ir žaidžia grupelėmis. Suaugusieji stengiasi nesikišti. Jie stebi vaikus, drauge veikia ką nors naudingo, savo pavyzdžiu skatindami mažuosius. Pavyzdžiui, auklėtoja siuva ką nors lėlėms. Vaikai stebi, kaip tai daroma, ir patys nori siūti.

Vaikai veikia, pamėgdžiodami suaugusiuosius. Be to, jiems įtakos turi visa, kas yra aplinkui. Todėl stengiamasi kurti teisingą, santūrią, gyvybingą, šviesią ir šiltą aplinką, padedančią apsaugoti vaikus nuo pernelyg ankstyvos, grėsmingos išorinio pasaulio įtakos. Reikia jausti, kaip žaidžia vaikų grupė: ar liejasi natūralus, vaikų amžiui būdingas vaizduotės srautas ir jie bendrauja harmoningai, kūrybiškai, ar prasiveržia chaotiška, netvarkinga veikla, kuri skatina norą dominuoti ir vaidytis. Šiuo atveju auklėtoja būtinai turi įsikišti.

Kūrybinės raiškos savaičių temos

Rugsėjis

„Aš grupėje. Pažintis su naujais draugais“, „Rudenėlio pirmi žingsniai“, „Rudenėlio dovanos“, „Švento Mykolo savaitė“.

Spalis

„Kiek darbelių, kiek darbų“, „Aš ir mano šeima“, „Kas darže užaugo?“, „Kur tai yra? Mus supanti erdvė“, „Kas tvartelyje gyvena?“, „Ką žada oras? Gamtos reiškiniai“.

Lapkritis

„Vėlinės. Kodėl žiba tiek žvakelių?“, „Uždegsim žibintus ir eisim tuo rudens taku…“, „Žvėreliai ir paukšteliai ruošiasi žiemai“, „Kuo vilioja parduotuvės?“, „Duonelės kelionė“.

 Gruodis

„Diena keičia naktį“, „Vai dūzgia staklelės“, „Žemės kelionė apie saulę“, „Kūdikėlio gimimo belaukiant…“, „Greit ir Naujieji ateis“.

Sausis

„Vieni auga, kiti sensta“, „Apšerkšniję mūsų žiemos“, „Viduržiemis“, „Spalvų pasaulyje“, „Garsų pasaulyje. Tyla“.

Vasaris

„Aš tarp žmonių“, „Užgavėnės. Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Mano gimtinė – Lietuva“,

„Daiktai apie mus“, „Ką slepia miškas?“.

Kovas

„Kaziuko mugė. Amatai“, „Pavasaris – gamtos prabudimo metas“, „Seku, seku pasaką…“, „Sugrįžo paukšteliai“, „Kiekvienam sava pastogė“.

Balandis

„Melagis melavo“, „Mano drabužėliai“, „Velykos – gražiausia pavasario šventė“, „Noriu augti sveikas“, „Į kelionę“.

Gegužė

„Tau, mamyte“, „Suskaičiuoki, jei gali“, „Jau pabudo vabalai“, „Sudie, darželi mielas…“

Birželis

„Vasarėlės jau sulaukėm“, „Mano augintinis“.

 Savaitinių temų planų pavyzdžiai

 SAVAITĖS TEMA: „Aš grupėje. Pažintis su naujais draugais“

UŽDAVINIAI: susipažinti su naujais draugais, supažindinti juos su grupės aplinka, taisyklėmis, tradicijomis; stengtis, kad jie pasijustų grupėje gerai bei saugiai, įsitrauktų į grupės veiklą; kurti gerą atmosferą grupėje; skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą, pagarbą vienas kitam.

 

Komunikacinė veikla ryto rate

 

Pažintinė ir darbinė veikla

Meninė veikla

Muzikinė ir judrioji veikla

Pirštų ir rato žaidimai

Pokalbiai bei vaikų pasisakymai

Praėjusios vasaros įspūdžiai.

Susipažinimas su naujais vaikais, jų vardų sužinojimas.

Grupės taisyklių bei tvarkos aptarimas.

Grupės tradicijų bei dienotvarkės aptarimas.

 

Skaičiuotė

Šoko kiškis per virvutę

Ir įkrito į balutę.

Bėk, bėk, paskubėk,

Lipt iš balos jam padėk.

 

Savaitės pasaka

„Kaip šuo sau draugo ieškojo“

Pažintinė veikla lauke

Naujų vaikų supažindinimas su darželio teritorija, žaidimų aikštele, vieta, kur saugomi žaislai. Pratinimas saugiai naudotis sūpynėmis bei kitais įrengimais.

 

 

Pažintinė veikla grupėje

Susipažinimas su grupės tvarka bei taisyklėmis, žaislų nuolatine vieta. Visų darželio patalpų bei sanitarinių mazgų aprodymas, Patarimai, kaip jais naudotis.

 

 

 

 

 

 

Darbinė veikla

Mokymasis tvarkingai naudotis tualetu bei prausykla.

 

Maisto gaminimas

 

 

Dailė

Piešimas kreidelėmis „Mano grupė ir žaislai“

 

Lipdymas

„Mėgstamiausias žaisliukas“

 

Rankų darbai

Aplikacija „Sviedinukas“.

„Boružėlės” piešimas guašu ant graikiško riešuto kevalo.

 

 

 

Teatro valandėlė

Pasakos „Kaip šuo sau draugo ieškojo“ inscenizavimas.

Ratelis, daina

„Vaikučių ratelis“

 

Judrus žaidimas ar mankštos pratimas

Mankšta pagal:

„Kiškis piškis…“

Eilėraštis

„Pirmas pirštukas vadinas Nykštys‘

 

 

SAVAITĖS TEMA: „Uždegsim žibintus ir eisim tuo rudens taku…“                 

UŽDAVINIAI: sudaryti džiugias šventės laukimo sąlygas, kartu ruošiantis Žibintų vakarui; supažindinti vaikus su ugnies reikšme žmogui, kaip ir kada ugnis atsirado pas žmones; kodėl žmogus sudievino ugnį ir priskyrė jai Gabijos vardą; ugnis kalendorinėse ir šeimos šventėse.

 

Komunikacinė veikla ryto rate

 

Pažintinė ir darbinė veikla

Meninė veikla

Muzikinė ir judrioji veikla

Pirštų ir rato žaidimai

Pokalbiai bei vaikų pasisakymai

Kaip žmonės gavo ugnį (pasakojimas apie Prometėją).

Ką mums gero ir blogo teikia ugnis?

Natūrali ir nenatūrali ugnis, šviesa, jos šaltiniai.

Ugnis lietuvių liaudies papročiuose bei tradicijose.

Gabija – ugnies deivė.

 

 

Skaičiuotė

 

Uda uda udada

Eina kiškis su lazda.

Per miškelį, per laukus

Eina kiškis pas vaikus.

 

 

Savaitės pasaka

 

„Snieguolė ir septyni nykštukai“

(“Žibintų pasaka”)

Pažintinė veikla lauke

Natūralių ugnies ir šviesos šaltinių lauke stebėjimas.

 

 

 

 

 

 

Pažintinė veikla grupėje

Šešėlių tyrinėjimas. Šešėlių teatras.

 

 

 

Darbinė veikla Grupės bei žaislų tvarkymas prieš žibintų vakarą.

 

 

 

 

Maisto gaminimas

Dailė

Liejimas ant šlapio popieriaus (geltona – raudona)

 

 

 

 

Lipdymas „Nykštukas“

 

 

 

 

 

 

Rankų darbai

Lankstiniai „Nykštuko namelis“

 

 

 

 

 

Teatro valandėlė Pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“ inscenizavimas

Ratelis, daina Dainelės „Nykštukų žibintai“, “Uždekim žibintą”

 

 

 

 

 

 

 

Judrus žaidimas, mankštos pratimai

Mankšta imituojant įvairių paukštelių judesius: skraidymą, vaikščiojimą ir t.t.

Tikslas: tobulinti gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais vaikščioti, bėgioti, šokinėti, šliaužti, ropoti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Eilėraštis

„ Kabo tarpdury spyna…“

 

 SAVAITĖS TEMA: „Mano gimtinė – Lietuva“

UŽDAVINIAI: skatinti didžiavimąsi savo Tėvyne Lietuva; ugdyti prieraišumo, pagarbos tėvų žemei, kalbai, papročiams jausmus; supažindinti su tautiniais simboliais: vėliava, herbu, tautiška giesme; supažindinti su Lietuvos praeitimi, legendomis, sakmėmis, jos žymiais žmonėmis, garsiomis vietovėmis.

 

Komunikacinė veikla ryto rate

 

Pažintinė ir darbinė veikla

Meninė veikla

Muzikinė ir judrioji veikla

Pirštų ir rato žaidimai

Pokalbiai bei vaikų pasisakymai tema

Pokalbis „Kas yra tėvynė, gimtinė?“.

Lietuvos tautiniai simboliai.

Pokalbiai apie Lietuvos garsią praeitį, jos kunigaikščius.

Mūsų vietovės pavadinimas bei jo kilmė.

 

 

 

Skaičiuotė

Vilnius, Kaunas, Kazlų Rūda,

Mūsų Joris pučia dūdą.

Kas Joriuką tą pagaus,

dūdos galą gaus…

tu ir tu.

 

 

Savaitės pasaka

„Pagrandukas“

 

Pažintinė veikla lauke

Pasivaikščiojimo metu ieškoti Lietuvos valstybės simbolių ant įvairių pastatų.

 

 

 

 

 

Pažintinė veikla grupėje

Albumų apie Lietuvą vartymas bei grožėjimasis jos gamta.

 

 

 

Darbinė veikla

Mokytis atkreipti dėmesį į savo išvaizdą: šukuoseną, drabužėlius.

 

 

 

 

Maisto gaminimas:

Dailė

piešimas kreidelėmis „Gedimino bokštas“

 

 

 

 

Lipdymas

„Pilies bokštas“- lipdiniai iš molio rutuliukų.

 

 

 

 

 

Rankų darbai

aplikacija „Lietuvos vėliava“

 

 

 

 

Teatro valandėlė

pasakos „Pagrandukas“ inscenizavimas

 

 

 

 

 

 

Ratelis, daina

 

 

 

 

 

 

Judrus žaidimas, mankštos pratimai

pagal „Kiškiai, stokite greta“.

.

Eilėraštis

„Storas pirštas mūs Nykštys“.

 

 V. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

 Ikimokyklinio ugdymo grupėse nuolat kaupiama, interpretuojama ir apibendrinama informacija apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą. Vaiko vertinimas padeda pedagogams analizuoti grupę lankančio vaiko pasiekimų kaitą. Vertinimas yra: objektyvus ir visapusiškas; jautrus, humaniškas, konfidencialus; nežeidžiantis vaiko orumo; skatinantis ir žadinantis sėkmės pojūtį, tikėjimą savo jėgomis; suteikiantis pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis, ugdantis savo vertės jausmą.

Vertinimo tikslai:

– išsiaiškinti, koks yra vaiko emocinis, socialinis, pažintinis, kalbos, judesio ir fizinis išsivystymas;

– pažinti vaiką (jo charakterį, temperamentą, pasaulio pažinimo būdus, jo poreikius, gebėjimus, elgesio ypatumus);

–   išsiaiškinti, kas vaikui sekasi ir kas ne, kurioje srityje reikalinga pagalba.

Vertinant vaiko pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi numatytais kiekvienos veiklos srities požymiais/kriterijais.

Informacijos apie vaiko pasiekimus ir pažangą rinkimo metodai ir būdai:

– stebėjimas – pagrindinis vaiko pažinimo ir vertinimo metodas grupėje;

– pokalbis su vaiku ir jo tėvais;

– vaiko veiklos ir kūrybos darbelių analizė;

– vaiko kalbos garso įrašų bei veiklos ir elgesio vaizdo įrašų analizė;

– anketos tėvams.

Vertinimo dažnumas

Išsamus vertinimas atliekamas vaikui pradėjus lankyti darželį ir paskutiniaisiais metais (apie 5–6-uosius metus), prieš pradedant ugdyti(s) pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Du kartus (rudenį ir pavasarį) vaikai vertinami kiekvienais metais.

Vertinimo vykdytojai ir dalyviai

Vaiko vertinimą gali atlikti grupės auklėtojai, logopedas, muzikos vadovas ir  mokyklos vadovai. Vertinant gali dalyvauti vaikų tėvai.

Informacijos apie vaiko pasiekimus dokumentavimas

Informacija apie vaiko pasiekimus fiksuojama ikimokyklinės grupės dienyne ir vaiko pasiekimų aplanke su jo raiškos darbeliais, nuotraukomis, įdomiomis mintimis, pasakojimais, įgyvendintomis idėjomis, auklėtojų, pedagogų, tėvų pastebėjimais, komentarais ir kt. Stebėjimo ir kitų vertinimų rezultatai užrašomi trumpai komentuojant ir saugomi vaiko pasiekimų aplanke.

Kada ir kaip naudojama vertinimo informacija

Vertinimo duomenys ir rezultatai naudojami planuojant ugdymo procesą, numatant vaiko ugdymo individualizavimo galimybes, numatant savo – pedagogo – kompetencijų tobulinimo sritis, bendradarbiaujant su tėvais vaiko ugdymo klausimais ir kt.

 

VI. naudota LITERATŪRA ir INFORMACIJOS šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853).

2.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010-03-05 įsakymas Nr. V- 299 „Dėl netradicinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“.

3.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-05-17 įsakymas Nr. 761 „Dėl Valdorfo pedagogikos Lietuvoje sampratos“ (Žin., 2004, Nr. 83-3031).

4.Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija, 2000.

5.Europos tėvų teisių ir pareigų chartija. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2004.

6.Griunelius E. M. Ankstyvosios vaikystės pedagogika: Valdorfo vaikų darželis. Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, 1999.

7.Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. Vilnius: Leidybos centras, 1993.

8.Langas P. Tegul vaikai auga neskubinami. Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, 2004.

9.Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.

10.Ozmon H. A., Craver S.M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1996.

11.Šteineris R. Žmogiškosios esybės vystymasis. Vilnius: Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, 2000.

 

­­­­­­­­­­­­­­_______________________

 PRITARTA

Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos

2011 m. sausio 25 d.

sprendimu Nr. TS 40-1116